– Skrydžio atstumas tarp Vilniaus ir Helsinkio į vieną pusę: 650 km
– Energijos sąnaudos trumpiesiems skrydžiams: 1,46 MJ vienai sėdimai vietai ir kilometrui
– Vidutinis trumpųjų skrydžių orlaivio užpildymas: 71 % (taikoma skrydžiams ES, remiantis 2016 m. Energetikos ir aplinkos tyrimų institutas (ifeu) duomenimis) 
– Išmetamųjų teršalų, susidarančių deginant reaktyvinius degalus (žibalą), kiekis: 88 g CO₂e /MJ

Vienai sėdynei tenkančios energijos sąnaudos apskaičiuojamos skrydžio atstumus padauginus iš vienai sėdimai vietai vienam kilometrui tenkančios energijos sąnaudų. Apskaičiavus matyti, kad dviejų trumpų skrydžių metu vienai sėdimai vietai tenka 1 898 MJ energijos (650 km × 2 × 1,46 MJ vienai sėdynei ir kilometrui).

Vieno keleivio energijos sąnaudos apskaičiuojamos vienai sėdynei tenkantį energijos suvartojimą dalijant iš vidutinio lėktuvo užpildymo, kuris parodo, kiek procentų sėdynių lėktuve užimta. Orlaivių užpildymas 71 % reiškia, kad vidutiniškai vienai sėdimai vietai tenka 0,71 keleivio. Skaičiavimai rodo, kad per du trumpuosius skrydžius vieno keleivio sąnaudos lygios 2 673 MJ energijos (1 898 MJ / 0,71). 

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų dėl reaktyvinių degalų vartojimo, kiekis apskaičiuojamas bendrą vienam keleiviui sunaudotos energijos kiekį padauginus iš reaktyvinių degalų deginimo išmetamųjų teršalų faktoriaus. Šių išmetamųjų teršalų sukeliamas poveikis klimatui vadinamas tiesioginiu poveikiu klimatui. Skaičiavimai rodo, kad du trumpieji skrydžiai (tarp Vilniaus ir Helsinkio) sukelia 235 kg CO₂e (2 673 MJ × 88 g CO₂e vienam MJ) tiesioginį poveikį klimatui.

Kai teršalai išmetami dideliame aukštyje, poveikis klimatui yra didesnis, palyginti su teršalų išmetimu žemės lygyje. Kiek padidėja poveikis klimatui, priklauso nuo aukščio, kuriame išmetami teršalai, o tai savo ruožtu priklauso nuo nuskrendamo atstumo (kuo didesnis atstumas, tuo aukščiau skrenda orlaivis). Trumpų skrydžių atveju poveikis klimatui sustiprėja 21 % (remiantis Lee m. fl., 2021). Siekiant įtraukti didelio aukščio poveikį, tiesioginis poveikis klimatui dauginamas iš koeficiento 1,21. Taip gaunamas bendras 284 kg CO₂e (235 kg CO₂e × 1,21) poveikis klimatui.

Dviejų ilgųjų skrydžių tiesioginis poveikis klimatui apskaičiuojamas taip pat, kaip ir dviejų trumpųjų skrydžių poveikis klimatui, naudojant šiuos duomenis:  

– Skrydžio atstumas tarp Helsinkio ir Bankoko į vieną pusę: 7 912 km
– Ilgųjų skrydžių metu sunaudojamos energijos kiekis: (apskaičiuota remiantis ICCT, ifeu ir SAS CO₂ skaičiuoklės duomenimis).
– Vidutinis ilgųjų skrydžių orlaivio užpildymas: 80 % (pagal vidutinį tarptautinių skrydžių į ES ir iš jos orlaivių užpildymą, remiantis 2016 m. ifeu statistiniais duomenimis).
– Dėl reaktyvinių degalų (žibalo) deginimo išmetami teršalai: (88 g CO₂e vienam MJ)

Atlikus skaičiavimus (jie čia nepateikiami) nustatyta, kad du ilgieji skrydžiai (tarp Helsinkio ir Bankoko) sukelia 1 549 kg CO₂e tiesioginį poveikį klimatui.

Tiesioginis ilgųjų skrydžių poveikis klimatui padidėja 70 % (remiantis Lee et al., 2021). Siekiant įtraukti didelio aukščio poveikį, tiesioginis ilgųjų skrydžių poveikis klimatui dauginamas iš koeficiento 1,7. Taip gaunamas bendras 2 633 kg CO₂e (1 549 kg CO₂e × 1,7) poveikis klimatui.

Galiausiai bendras poveikis klimatui apskaičiuojamas sudėjus trumpųjų ir ilgųjų skrydžių poveikį klimatui. Taip gaunamas bendras 2 917 kg CO₂e (284 + 2 633) poveikis klimatui, kuris kortelėje suapvalintas iki 2 900 kg CO₂e.