Hoppa till innehåll

VIŠTIENA

Išmetamų
teršalų kiekis

190

kg CO2e

SEKITE MŪSŲ SKAIČIAVIMUS

Paspaudę ant antraštės matysite kiekvieną skaičiavimo veiksmą.

Kad apskaičiuotume šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išmetamą dėl vienerius metus kasdien valgomos vištienos ir bulvių, reikiamą pagaminti maisto produktų kiekį padauginome iš atitinkamų maisto produktų išmetamųjų teršalų faktorių. Darėme prielaidą, kad patiekalą sudaro 150 g vištienos be kaulų ir 300 g skustų bulvių.

Per metus suvartojamas vištienos ir bulvių kiekis apskaičiuojamas kasdien suvartojamą kiekį padauginus iš dienų skaičiaus metuose.

150 g vištienos per dieną × 365 dienų per metus = 54 750 g per metus ≈ 54,8 kg per metus
300 g bulvių per dieną × 365 dienų per metus = 109 500 g per metus = 109,5 kg per metus

Skaičiavimai rodo, kad per metus suvartojama 54,8 kg vištienos ir 109,5 kg bulvių. Šie kiekiai atitinka faktiškai suvartojamą vištienos be kaulų ir skustų bulvių kiekį.

Kad būtų gautas šis „galutinis suvartojamas kiekis“, maisto pagaminti reikia daugiau, nes  tiekimo grandinėje tarp gamintojų ir vartotojų susidaro atliekų ir patiriami nuostoliai. Atliekos ir nuostoliai – tai dėl įvairių priežasčių nesuvartojama pagaminto maisto dalis. Norint sužinoti tikslesnį poveikį klimatui, dar reikia atsižvelgti į išmetamųjų teršalų kiekį, susidarantį dėl to, kas nesuvartojama. Naudoti šie atliekų koeficientai:

– Vištienos atliekos: 17 %
– Bulvių atliekos: 53 %

Šie atliekų faktoriai – tai vidutinės Europos maisto pramonės vertės, apimančios gamintojų, didmeninės prekybos ir vartotojų atliekas. 17 % vištienos atliekų reiškia, kad 17 % skerdienos nesuvartojama (įskaitant kaulus ir dėl kitų priežasčių nesuvartojamą mėsą). Sumažinus 17 %, gaunamas pokyčio koeficientas (1 – 0,17). Vištienos skerdienos (su kaulais) kiekis, kurį reikia pagaminti, apskaičiuojamas galutinai suvartotos vištienos be kaulų kiekį dalijant iš šio pokyčio koeficiento. Tokiu pat būdu apskaičiuojamas bulvių (su lupena), kurias reikia užauginti, kiekis.

54,8 kg / (1 – 0,17) ≈ 66,0 kg vištienos
109,5 kg / (1 – 0,53) ≈ 233 kg bulvių

Skaičiavimai rodo, kad tam, jog žmogus metus kasdien valgytų vištieną su bulvėmis, reikia pagaminti 66,0 kg  vištienos skerdienos su kaulais ir 233 kg bulvių.

Maisto gamybos metu susidarančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis apskaičiuojamas bendrą pagamintos vištienos ir bulvių kiekį padauginus iš atitinkamų maisto produktų išmetamųjų teršalų faktorių.

– Vištienos gamybos išmetamų teršalų faktorius: 2,10 kg CO2e kilogramui vištienos skerdienos su kaulais
– Bulvių auginimo išmetamų teršalų faktorius: 0,22 kg CO2e vienam kilogramui nukastų bulvių su lupenomis 

Į vištienos ir bulvių išmetamųjų teršalų faktorius įtrauktas išmetamųjų teršalų kiekis, susidarantis auginant viščiukus broilerius, auginant bulves, gaminant pašarus, gaminant žaliavas, perdirbant ir transportuojant. 

66,0 kg vištienos skerdienos per metus × 2,10 kg CO2e / kg vištienos skerdienos ≈ 139 kg CO2e per metus
233 kg bulvių × 0,22 kg CO2e / kg bulvių ≈ 51 kg CO2e per metus

Bendras išmetamųjų teršalų kiekis apskaičiuojamas kaip vištienos ir bulvių gamybos išmetamųjų teršalų suma.

139 + 51 kg CO2e per metus = 190 kg CO2e per metus

Atlikus skaičiavimus matyti, kad išmetamų teršalų kiekis sudaro 190 kg CO2e per metus.