ROŽĖS
iš Kenijos

SEKITE MŪSŲ SKAIČIAVIMUS
Paspaudę ant antraštės matysite kiekvieną skaičiavimo veiksmą.
Rožės auginamos Kenijos atviruose laukuose ir į Europą gabenamos lėktuvais. Apskaičiuodami šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, įtraukėme ir ūkyje suvartotos elektros energijos, ir transportavimo sukeltus išmetamuosius teršalus. Apskaičiuojant išmetamųjų teršalų kiekį, susidarantį dėl elektros energijos suvartojimo auginant rožes, buvo naudojami šie duomenys:
- Rožių skaičius puokštėje: 6
- Rožės svoris: 29 g (patys svėrėme rožes iš Kenijos)
- Elektros sąnaudos ūkyje: 0,16 MJ vienai rožei (apima elektros energiją vandens siurbliams, drėkinimo sistemoms, šaldymo kameroms ir ūkio administracinių pastatų apšvietimui; šaltinis: Bohm et al., 2013)
- Išmetamųjų teršalų kiekis dėl naudojamos elektros energijos: 121 g CO2e / MJ (vidutinis pasaulinis elektros energijos balansas 2022 m., šaltinis: „Ember“ metiniai elektros energijos duomenys)
Elektros energijos sąnaudos rožėms auginti apskaičiuojamos elektros energijos suvartojimą vienai rožei padauginus iš per metus užauginamų ir atgabenamų rožių skaičiaus. Atlikus skaičiavimus matyti, kad rožėms auginti reikia 50 MJ per metus (0,16 MJ vienai rožei × 6 rožės vienai puokštei × 52 puokštės per metus).
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, susidarantis dėl elektros energijos vartojimo, apskaičiuojamas bendrą asuvartoimą elektros energijos kiekį padauginus iš elektros energijai taikomo išmetamųjų teršalų faktoriaus. Apskaičiuota, kad išmetamų teršalų kiekis sudaro 6 kg CO2e (50 MJ × 121 g CO2e vienam MJ). Išmetamųjų teršalų kiekis, susijęs su mašinų degalų suvartojimu ir auginimui naudojamų žaliavų, pavyzdžiui, azoto trąšų, gamyba, į skaičiavimus neįtrauktas.
Iš pradžių rožės iš Kenijos ūkio į Kenijos oro uostą gabenamos lengvuoju sunkvežimiu. Iš Kenijos Amsterdamą rožės pasiekia lėktuvu. Galiausiai iš Amsterdamo į gėlių parduotuvę Vilniuje rožės pristatomos sunkiasvoriu sunkvežimiu. Išskiriame vežimą sunkiasvoriu ir lengvuoju sunkvežimiu, nes skiriasi jų energijos vartojimo efektyvumas. Abu sunkvežimiai varomi dyzelinu. Apskaičiuojant dėl gabenimo išmetamų teršalų kiekį naudoti šie duomenys:
– Transportavimo atstumas lengvuoju sunkvežimiu: 100 km (iš ūkio Kenijoje į oro uostą Kenijoje)
– Atstumas oro transportu: 7 000 km (iš Kenijos oro uosto į Amsterdamą)
– Transportavimo atstumas sunkiasvoriu sunkvežimiu: 1 700 km (iš Amsterdamo į gėlių parduotuvę Vilniuje)
– Energijos sąnaudos vežant lengvuoju sunkvežimiu: 3,6 MJ vienai tonai ir kilometrui
– Energijos sąnaudos gabenant lėktuvu: 7,7 MJ vienai tonai ir kilometrui
– Energijos sąnaudos vežant sunkiasvoriais sunkvežimiais: 1,8 MJ vienai tonai ir kilometrui
– Dyzelino degimo metu išmetamų teršalų kiekis: 89 g CO2e vienam MJ
– Išmetamųjų teršalų, susidarančių deginant reaktyvinius degalus (žibalą): 88 g CO2e vienam MJ
– Dėl dideliame aukštyje išmetamų teršalų poveikio klimatui padidėjimo koeficientas: 70 % (Lee m. fl., 2021)
Oro transportui sunaudojamos energijos kiekis apskaičiuojamas bendrą per metus sunaudojamų rožių svorį (9,05 kg) padauginus iš oro transportui sunaudojamos energijos kiekio ir nuskrendamo atstumo. Apskaičiavus matyti, kad oro transportui sunaudojama 488 MJ energijos (9,05 kg × 7,7 MJ vienai tonai vienam kilometrui × 7 000 km). Atitinkamai, apskaičiavę dviejų sunkvežimių gabenimo atstumus, matome, kad sunkusis sunkvežimis sunaudoja 28 MJ energijos, o lengvasis sunkvežimis – 3 MJ.
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, išmetamas vežant sunkvežimiais, apskaičiuojamas transportavimui sunkvežimiais sunaudotą energiją padauginus iš dyzelino deginimo išmetamųjų teršalų faktoriaus. Apskaičiavus matyti, kad vežant sunkvežimiais išmetama 3 kg CO2e (31 MJ × 89 g CO2e MJ).
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris išmetamas naudojant aviacinį kurą, apskaičiuojamas oro transportui sunaudotą energiją dauginant iš aviacinio kuro deginimo išmetamųjų teršalų faktoriaus. Šių išmetamų teršalų poveikis klimatui vadinamas tiesioginiu poveikiu klimatui, priešingai nei netiesioginis poveikis klimatui, kurį sukelia dideliame aukštyje išmetami teršalai. Atlikus skaičiavimus paaiškėjo, kad tiesioginis oro transporto poveikis klimatui yra 43 kg CO2e (488 MJ × 88 g CO2e vienam MJ).
Kai teršalai išmetami dideliame aukštyje, poveikis klimatui yra didesnis, palyginti su žemės paviršiuje išmetamais teršalais. Kiek sustiprėja poveikis klimatui, priklauso nuo aukščio, kuriame išmetami teršalai, o šis, savo ruožtu, priklauso nuo nuskrendamo atstumo (kuo didesnis atstumas, tuo aukščiau skrenda orlaivis). Šiuo atveju poveikis klimatui padidėja 70 %. Kad būtų įtrauktas didelio aukščio poveikis, tiesioginis poveikis klimatui dauginamas iš koeficiento 1,7. Taigi bendras poveikis klimatui yra 73 kg CO2e (43 kg CO2e × 1,7).
Bendras poveikis klimatui apskaičiuojamas sudėjus ūkyje sunaudojamos elektros energijos poveikį klimatui ir sunkvežimių bei oro transporto poveikį klimatui. Apskaičiavus matyti, kad bendras poveikis klimatui sudaro 85 kg CO2e per metus (9 + 3 + 73 kg CO2e).