Energijos sąnaudos, tenkančios vienai sėdynei per visą kelionę, apskaičiuojamos visą skrydžio atstumą padauginus iš energijos sąnaudų, tenkančių vienai sėdimai vietai vienam kilometrui.

420 km × 2 × 1,78 MJ vienai sėdynei vienam kilometrui ≈ 1 495 MJ vienai sėdynei

Skaičiavimai rodo, kad vienai sėdynei sunaudojama 1 495 MJ energijos.  

Atkreipkite dėmesį, kad energijos sąnaudos, tenkančios vienai sėdynei ir vienam kilometrui, skirtinguose žaidime pateiktuose skrydžiuose skiriasi. Taip yra todėl, kad skiriasi skrydžio atstumai. Kilimui ir nusileidimui reikia daugiausia energijos, todėl kuo trumpesnis skrydis, tuo daugiau energijos sunaudojama vienai sėdynei ir kilometrui.

Vieno keleivio energijos sąnaudos apskaičiuojamos vienai sėdynei tenkantį energijos suvartojimą dalijant iš vidutinio orlaivio užpildymo rodiklio, kuris parodo, kiek sėdynių lėktuve užimta. Jei orlaivio užpildymas yra 71 %, tai reiškia, kad vienai vietai vidutiniškai tenka 0,71 keleivio.

1 495 MJ vienai vietai/0,71 keleivių vienai sėdynei ≈ 2 106 MJ vienam keleiviui

Apskaičiavus matyti, kad vienam keleiviui tenka 2 106 MJ energijos.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos dėl reaktyvinių degalų vartojimo apskaičiuojamos padauginus sunaudotos energijos kiekį iš reaktyvinių degalų deginimo išmetamųjų teršalų faktoriaus. Šių išmetamų teršalų poveikis klimatui vadinamas tiesioginiu poveikiu klimatui, priešingai nei netiesioginis poveikis klimatui, kurį sukelia dideliame aukštyje išmetami teršalai. 

2 106 MJ vienam keleiviui × 88 g CO₂e / MJ ≈ 185 kg CO₂e vienam keleiviui

Atlikus skaičiavimus paaiškėjo, kad kelionės iš Vilniaus į Varšuvą į abi puses metu vienam keleiviui tenka 185 kg CO₂e tiesioginio poveikio klimatui, kuris kortelėje suapvalintas iki 190 kg CO₂e. 

Atkreipkite dėmesį, kad, skirtingai nei tolimųjų skrydžių atveju, šiuo atveju nėra papildomo padidėjimo dėl išmetamų teršalų dideliame aukštyje (vadinamasis didelio aukščio efektas). Taip yra todėl, kad lėktuvas šiuo trumpu atstumu nepasiekia tokio didelio aukščio.