ŠILTNAMIO EFEKTAS
Pasirašydamos Paryžiaus susitarimą, viso pasaulio šalys susitarė apriboti pasaulinį atšilimą iki gerokai mažesnio nei 2 °C ir siekti, kad jis neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Vidutinė temperatūra pasaulyje jau pakilo 1,2 °C. Pagrindinė šio temperatūros kilimo priežastis – dėl įvairių žmogaus sukeltų procesų didėjantis įvairių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis atmosferoje. Šios dujos laikinai sulaiko dalį saulės šilumos, kuri kitu atveju būtų išspinduliuojama tiesiai į kosmosą. Šis reiškinys vadinamas šiltnamio efektu. Šiltnamio efektas yra natūralus procesas, dėl kurio sąlygos Žemėje yra tinkamos gyvybei. Problema ta, kad dabar išmetamų dujų kiekis pasiekė tokį aukštą lygį, kad šiltnamio efektas stiprėja, o tai lemia klimato kaitą.
ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIOS DUJOS
Šiltnamio efektą sukeliančios dujos skatina visuotinį atšilimą. Žaidime „Klimato svarstyklės“ daugiausia dėmesio skiriame svarbiausioms iš jų: anglies dioksidui (CO2), metanui (CH4) ir azoto oksidui (N2O).
ANGLIES DIOKSIDAS visų pirma susidaro deginant iškastinį kurą (anglis, naftą ir gamtines dujas, dar vadinamas iškastinėmis dujomis) ir durpynus naudojant žemės ūkyje. Durpynai – tai dirvožemio tipas, kuriame yra daug organinių medžiagų, turinčių anglies. Pažeidus dirvožemį (pavyzdžiui, jį ariant ir naudojant žemės ūkiui), organinės medžiagos suyra ir į atmosferą išsiskiria anglies dioksidas.
METANAS daugiausia susidaro atrajotojų (pvz., karvių ir avių) virškinimo trakte ir išsiskiria iš gyvulių tvartuose esančio mėšlo ir mėšlo sandėliavimo vietose (pvz., srutų duobėse). Atrajotojų skrandžiuose ir mėšlo sandėliavimo vietose, kuriose nėra deguonies, klesti metaną gaminantys mikroorganizmai.
DIAZOTO MONOKSIDAS daugiausia susidaro gaminant sintetines trąšas, žemės ūkiui naudojamuose durpynuose ir laukuose bei ganyklose naudojant sintetinį bei gyvulių mėšlą. Dirvožemio mikroorganizmai šiame procese atlieka lemiamą vaidmenį. Dirvožemyje yra mikroorganizmų, kurie maitinasi skaidydami mėšle esančius daug maistinių medžiagų turinčius azoto junginius, o šio proceso metu susidaro diazoto monoksidas.
Kadangi skirtingos šiltnamio efektą sukeliančios dujos patenkančią saulės spinduliuotę sugeria ir atmosferoje išsilaiko skirtingai, prie visuotinio atšilimo jos „prisideda“ skirtingai. Norint palyginti ir susumuoti skirtingas šiltnamio efektą sukeliančias dujas, jos dažnai perskaičiuojamos į vadinamuosius anglies dioksido ekvivalentus (CO2e), dauginant jas iš visuotinio atšilimo potencialo (GWP).
Yra įvairių metodų, kaip apskaičiuoti skirtingų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo bendrą poveikį klimatui. Žaidime „Klimato svarstyklės“ taikome GWP 100 metodą, pagal kurį apskaičiuojamas poveikis klimatui per 100 metų laikotarpį. Visi išmetami teršalai išreiškiami kilogramais CO2e (net jei išmetamas tik anglies dioksidas). Kai kalbame apie „poveikį klimatui“, omenyje turime bendrą išmetamų teršalų kiekį, išreikštą kg CO2e.
Remiantis GWP 100 metodu, 1 kg metano poveikis klimatui yra 27 kartus didesnis nei 1 kg anglies dioksido, o 1 kg diazoto monoksido poveikis klimatui per 100 metų yra 273 kartus didesnis nei 1 kg anglies dioksido. Tai reiškia, kad 1 kg metano atitinka 27 kg CO2e, o 1 kg diazoto monoksido – 273 kg CO2e.