Kortelėje nurodoma, kiek maisto vidutiniškai suvartoja vienas europietis. Išmetamųjų teršalų kiekis apskaičiuotas remiantis duomenimis apie suvartojimą (kiek maisto iš tikrųjų suvalgoma), atliekas (maistas prarandamas tarp gamybos ir vartojimo) ir poveikį klimatui, tenkantį vienam kilogramui pagaminto maisto. Vidutinės mišrios mitybos poveikis klimatui apskaičiuotas bendrą maisto kiekį, kurį reikia pagaminti, padauginus iš visų vidutinio žmogaus per metus suvalgomų maisto produktų išmetamųjų teršalų faktorių, tenkančių vienam kilogramui maisto. Skaičiavimams naudota mityba atitinka mitybos reikalavimus ir yra pagrįsta moksliniu tyrimu, kuriuo nustatytas skirtingų rūšių mitybos poveikis klimatui (Bryngelsson m. fl. 2016a).

Maisto produktų išmetamųjų teršalų faktoriai buvo apskaičiuoti naudojant Švedijos Chalmerso technologijos universiteto mokslininkų sukurtą skaičiavimo modelį (netrukus bus paskelbtas). Buvo atsižvelgta į gamintojo, didmeninės prekybos ir vartotojo lygmens atliekas. Daugiau informacijos apie tai, kaip buvo apskaičiuoti atliekų faktoriai ir kokiais šaltiniais jie pagrįsti, galima rasti Bryngelsson m. fl. (2016b) S1.2 skyriuje. Tais atvejais, kai maistas importuojamas, apskaičiavome dėl importo išmetamų teršalų kiekį. Išmetamųjų teršalų kiekis, susidarantis dėl maisto transportavimo nuo parduotuvės iki vartotojo, į skaičiavimus neįtrauktas. Taip pat neįtrauktas išmetamųjų teršalų kiekis, susidarantis gaminant maistą.