KORTELIŲ SKAIČIAVIMAI - MAISTAS
Čia pateikiami atrinktų „Maisto“ kategorijos kortelių skaičiavimo paaiškinimai.
Į šią kategoriją įeina šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, išmetamas dėl:
– pasėlių ir gyvulių auginimo, pavyzdžiui, ūkyje naudojamų traktorių išmetamas anglies dioksidas ir atrajotojų išmetamas metanas;
– ūkyje naudojamų gamybos priemonių, pavyzdžiui, trąšų, pesticidų, elektros energijos ir iškastinio kuro gamybos;
– pašarų gamybos;
– su maisto perdirbimu susijusio energijos naudojimo, pavyzdžiui, pieninėse ir malūnuose;
– trąšų, iškastinio kuro ir pašarų transportavimo;
– importuojamų maisto produktų transportavimo ir maisto produktų gabenimo į parduotuves.
Į skaičiavimus neįtrauktos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios išmetamos vykdant toliau išvardytas veiklos rūšis:
– pakuočių maisto produktams gamyba. Šis išmetamųjų teršalų kiekis paprastai yra nedidelis, palyginti su maisto gamybos metu išmetamais teršalais.
– Maisto produktų gabenimas iš parduotuvės iki vartotojo. Šis išmetamųjų teršalų kiekis nėra nereikšmingas, tačiau paprastai jis priskiriamas kelionių, o ne maisto sektoriui.
– Energijos naudojimas maisto ruošimui namuose. Šis išmetamųjų teršalų kiekis nėra nereikšmingas, tačiau paprastai jis priskiriamas būsto, o ne maisto sektoriui.
– Infrastruktūros (pvz., transporto kelių), žemės ūkio mašinų ir pastatų gamyba.
DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI
Gyvūninės kilmės maisto produktai (jautiena, pienas, sūris, sviestas ir kt.) daro didelį poveikį klimatui dėl trijų priežasčių:
1. Galvijai yra atrajotojai, kurie išskiria metaną (priešingai nei kiaulės ir vištos). Vienas iš atrajotojų, tokių kaip karvės, avys ir vandens buivolai, išskirtinių bruožų yra jų gebėjimas virškinti žolę. Tai vyksta skrandyje, padedant specialiems mikroorganizmams, kurie skaido žolėje esančią celiuliozę. Taip susidaro metanas, kuris išsiskiria gyvuliams kvėpuojant. Kalbant apie pieno produktus, karvių pašaro virškinimo metu išsiskiriantis metanas sudaro beveik pusę visų išmetamų teršalų.
2. Galvijų reprodukcijos rodikliai yra mažesni nei kiaulių ir vištų. Karvė paprastai atsiveda tik vieną veršelį per metus, o paršavedė per metus atsiveda nuo 20 iki 30 paršelių. Tuo tarpu višta per metus padeda kelis šimtus kiaušinių.
3. Galvijai pasižymi mažesniu pašarų konversijos rodikliu nei kitos gyvūnų rūšys. Tai reiškia, kad tam tikram mėsos ar pieno kiekiui pagaminti reikia santykinai daugiau pašarų, palyginti su kitomis gyvūnų rūšimis.
Siekdami kuo geriau atspindėti realaus gyvenimo sąlygas, padarėme kuo realistiškesnes transportavimo atstumų ir transporto priemonių (sunkvežimis / laivas / traukinys / lėktuvas) prielaidas. Pavyzdžiui, darėme prielaidą, kad bananai iš Pietų Amerikos gabenami laivais, o visas pienas gaminamas vietoje.
Maisto produktų gabenimas, žinoma, susijęs su tam tikru poveikiu klimatui, tačiau, jei maistas nėra gabenamas oru, gabenimas paprastai sudaro nedidelę maisto produktų poveikio klimatui dalį. Apskritai tai, ką valgome, yra daug svarbiau nei tai, kur maistas pagamintas.